snarglinėti

snarglinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr., snar̃glinėti, -ėja, -ėjo Krtv menk. 1. Ukm vaikštinėti be tikslo, bastytis: Kol nežanotas, snar̃glinė[ja] po atlaidus, po jomarkus J. Snarglinė́[ja] vaikai par dieną ir neina į trobą Klm. 2. Užp dykinėti, tinginiauti: Ar tau nenusibosta snarglinė́t? Ds.